Apie Filharmoniją

 Trumpa Koncertinės įstaigos Kauno valstybinės filharmonijos istorija

Kauno valstybinė filharmonija yra įsikūrusi buvusiuose Teisingumo ir Seimo rūmuose. Pastato projekto autorius 19 a. pab. – 20 a. pr. inžinierius, architektas Edmundas Frykas, kuris Kaune suprojektavo nemažai miestui svarbių pastatų – studentų korporacijos „Neo – Lithuania“ rūmus (1927), dabar Moksleivių kūrybos namai, Ugniagesių rūmus (1929-30), Kredito draugijos rūmus (1932), dabar Lietuvos centrinis Taupomasis bankas, ir daugelį kitų visuomeninių bei gyvenamųjų pastatų.
Teisingumo ir Seimo rūmai laikinojoje sostinėje buvo pradėti statyti 1925 m. L.Sapiegos ir E.Ožeškienės gatvių sandūroje. Statyba užbaigta 1928 m.
Architekto Edmundo Fryko suprojektuotas pastatas priskiriamas neoklasicizmo stiliui su ryškiais „art-deko“ architektūros elementais.
1936 m. pagrindiniame rūmų korpuse buvo atliktas remontas ir rugsėjo 1 d. Didžiojoje pusapvalėje salėje įvyko Lietuvos Seimo pirmo posėdžio atidarymas.
1961 m. dalis pastato ir didžioji salė buvo perduota LTSR valstybinės filharmonijos Kauno filialui. Iki tol nuo 1944 m. veikęs Filharmonijos Kauno filialas neturėjo savo pastovios salės, koncertai vykdavo šalies regionuose, įvairiose miesto salėse, Kauno sporto halėje, koncertų gausą ir jų įvairovę Kaune planuodavo Vilniaus filharmonija.
2006 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu Lietuvos nacionalinės filharmonijos filialas tapo savarankiška koncertine įstaiga – Kauno valstybine filharmonija. 2005 metų vasarą buvo pradėti pastato rekonstrukcijos darbai, o 2008 m. spalio 1 d. žiūrovai buvo pakviesti į rekonstruotą, naujomis erdvėmis ir spalvomis žėrintį Kauno valstybinės filharmonijos pastatą.

Veikla

Filharmonijos veiklos tikslas yra aukščiausiu meniniu lygiu pristatyti nacionalinės muzikinės kultūros laimėjimus, puoselėti ir kurti nacionalinio profesionalaus muzikos meno kultūrą ir tradicijas, atlikti klasikinius bei užsienio šalių kompozitorių muzikos kūrinius, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikinės kultūros vertybes, ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikos menui, muzikinei kultūrai.
Kauno valstybinės filharmonijos koncertų sezonas trunka nuo rugsėjo iki birželio mėnesio. Didžiojoje koncertų salėje yra 520 vietų, Mažojoje salėje – 100 vietų. Per metus Kauno valstybinė filharmonija surengia apie 160-200 koncertų. Vasaros metu birželio-rugpjūčio mėnesiais vyksta Pažaislio muzikos festivalis.
Kauno valstybinė filharmonija organizuoja įvairius meno renginius: simfoninius, kamerinius, džiazo muzikos, autorinius koncertus, popietes visai šeimai, edukacines programas moksleiviams, festivalius, teminius koncertų ciklus.
Kasmet vyksta Tarptautinis jaunųjų muzikų festivalis „Kaunas“, kuris debiutavo 1990 m., nuo 1998 m. drauge su Norvegijos Hordalando grafystės taryba organizuojamas Kompozitorių E.Griego ir M.K.Čiurliono muzikos festivalis, tarptautinį pripažinimą pelnė Pažaislio muzikos festivalis, kurio renginiai vyksta tris vasaros mėnesius nuo 1996 m., drauge su Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriumi organizuojamas Šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš ARTI“. Filharmonijos organizuojami koncertai vyksta ne tik Kaune, bet ir Respublikos regionuose.
Didelį vaidmenį Filharmonijos koncertinėje veikloje atlieka Kauno valstybinis choras, kurio repertuare yra daugiau nei 120 monumentalių vokalinių-instrumentinių veikalų.
Filharmonija aktyviai bendradarbiauja su užsienio atlikėjais, koncertinėmis agentūromis. Tarptautiniame jaunųjų muzikantų festivalyje „Kaunas“ per 19 metų dalyvavo apie 200 jaunųjų atlikėjų iš 40 pasaulio šalių. Kasmet vykstančiame Pažaislio muzikos festivalyje žiūrovai turi galimybę išgirsti garsių pasaulio muzikos kolektyvų, kamerinių ansamblių ir solistų koncertus. Kauno valstybinis choras nuo 1988 metų dalyvauja žymiausiuose tarptautiniuose festivaliuose: „Bordo pavasaris“, „Viduržemio jūros pakrantė“, Reimso (Prancūzija), „Šlėzvigo-Holšteino“, „Vidurio Europos šalių“ (Vokietija) ir kt. Choras ne kartą koncertavo su žymiausiais pasaulio simfoniniais orkestrais, pelnė tarptautinį pripažinimą.

Organizacinė struktūra

Koncertinės įstaigos Kauno valstybinės filharmonijos vadovas nuo 1996 metų yra Justinas Krėpšta.
Koncertinę veiklą formuoja patariamasis valdymo organas – Meno taryba.
KĮ Kauno valstybinėje filharmonijoje dirba 116 darbuotojų:
Vadovybė: (3)vadovas ir vadovo pavaduotojai
Administracija: (2) personalo vyr. specialistė ir sekretorė-referentė
Muzikos atlikėjai: (82) Kauno valstybinis choras
Veiklos personalas: (11) finansų ir turto apskaitos skyrius, koncertų rengimas, ryšiai su visuomene, bilietų pardavimas.
Ūkio-techninis personalas: (18) transportas, ūkis, patalpų priežiūra ir eksploatavimas.

Rekvizitai

Organizacijos pavadinimas: Koncertinė įstaiga Kauno valstybinė filharmonija
Registras: LR Juridinių asmenų registras, tvarkytojas VĮ „Registrų centras“
Įstaigos adresas: L.Sapiegos g. 5/E.Ožeškienės g. 12, 44252 Kaunas, Lietuva
Banko sąskaita: LT187011700000345160,
Bankas: AB Ūkio banko Kauno filialas
Banko kodas: 70117
Įmonės kodas: 300520121
Kontaktai: tel. (8-37) 22 25 58, faks. (8-37) 22 92 08, el. paštas: filharmonija@pazaislis.lt, internetinis adresas: http://www.kaunofilharmonija.lt