XVI Pažaislio muzikos festivalis. Baisogala - Zapyškis
„Algirdas Vizgirda su ,,Musica Humana“ visada žavi klausytojus giliai apmąstytomis dramaturgijos, subtilios interpretacijos monumentaliomis teminėmis, istorinėmis, monografinėmis, tarpdisciplininėmis muzikos ir dailės programomis. Jose puikiai dera įvairiausių autorių sukurti skirtingų žanrų baroko, klasicizmo, romantizmo ir šiuolaikinės muzikos kūriniai.“ – tokius ir panašius epitetus galima perskaityti apie nuolatinio Pažaislio muzikos festivalio dalyvio, ansamblio „Musica Humana“ pasirodymus. Liepos 16 d., šeštadienį, 18 val., Baisogalos dvare šį ansamblį išgirsime kiek neįprastame amplua. Šio kolektyvo repertuare vyrauja baroko ir šiuolaikinė muzika, o šiam sezonui parengta programa alsuoja romantizmu.
Programoje „XIX amžiaus romantizmas ir virtuozinė salono muzika“ ansambliui, kuriam vadovauja ir diriguoja A.Vizgirda, talkins ryškūs solistai: Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Paulius Biveinis (smuikas), Robertas Beinaris (obojus) ir Balys Vaitkus (fortepijonas). Programa varijuos tarp E.Griego, N.Paganini, M.de Falla, E.Elgaro opusų styginiams instrumentams, H.Wolfo ir R.Schumanno dainų bei J.W.Kalliwodos bei F.Kreislerio saloninės muzikos.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis ,,Musica Humana“ – ryškiausias Lietuvoje senosios ir šiuolaikinės muzikos kamerinis ansamblis. Per tris dešimtmečius sugrota daugiau kaip 3000 koncertų mūsų šalyje ir užsienyje. Ansamblio repertuarą sudaro monumentalūs projektai: 16 programų serija ,,Senoji Europos instrumentinė ir vokalinė muzika“, 10 programų ciklas ,,Baroko kelias“, 8 koncertų ciklas ,,Prancūzijos muzikinis menas nuo Renesanso iki dabarties“, „Prūsijos karaliaus Frydricho II Sansusi rūmų muzika“, 10 koncertų ciklas J.S.Bacho jubiliejiniams metams, 4 koncertų ciklas W.A.Mozarto gimimo 250-sioms metinėms. Minėdama savo 30-metį, „Musica Humana“ pateikė naują kūrybinį projektą – tarsi meninį credo: „J.S.Bachas ir XX amžiaus muzika“.
Ansamblio įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas, Didžiojo Lietuvos Gedimino ordino kavalierius, vyriausybės meno premijos laureatas, profesorius Algirdas Vizgirda yra vienas žymiausių Lietuvos atlikėjų. Prancūzų fleitos mokyklai atstovaujantis profesorius dažnai kviečiamas vesti meistriškumo kursų į Prancūziją, Belgiją, Čekiją ir Latviją. Nuo 2001 m. jo iniciatyva Neringoje kasmet vyksta tarptautiniai fleitos meistriškumo kursai. 2005 m. jo iniciatyva surengtas pirmasis tarptautinis J.S.Bacho muzikos festivalis. 2006 m. prof. A.Vizgirdai už konceptualias koncertų programas, įrašytas kompaktines plokšteles, už kūrybines iniciatyvas ir nuo 1999 m. rengiamą tarptautinį kamerinės muzikos festivalį ,,Kuršių Nerija“ paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Liepos 17 d., sekmadienį, 17 val., Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyks koncertas, skirtas kompozitoriaus Gustavo Mahlerio 100-osioms mirties metinėms. Duris į genialiojo austrų romantizmo atstovo kūrybos puslapius pravers žinoma dainininkė Rita Preikšaitė (mecosopranas), pianistė Raminta Neverdauskaitė ir aktorė Diana Sakalauskaitė.
Dainininkė Rita Preikšaitė – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, šalia kuriamų vaidmenų operose, operetėse bei miuzikluose dar ir aktyviai koncertuojanti. Jos parengtų vokalinių programų skalė itin plati – nuo baroko muzikos iki šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Solistė dažnai kuria bendrus teminius projektus su įvairias aktoriais, konceptualiai parinkdama programas ir originaliai jas įgyvendindama.
Abi dainininkės partnerės šiame projekte – lietuvės, reziduojančios Prancūzijoje, o tiksliau – romantiškajame Paryžiuje. P.Čaikovskio konservatorijos auklėtinė R.Neverdauskaitė savo karjeroje koncentruojasi į kamerinę muziką ir akompanimentą. Jos meistriškumą ir aistrą muzikai galėjo įvertinti įvairių Europos šalių klausytojai, o pianistės polinkis į kamerinę muziką suteikia jai galimybę dalyvauti teminiuose muzikiniuose projektuose ir netgi juos inicijuoti.
D.Sakalauskaitė gimė ir užaugo Kauno krašte, bet jau 16 metų gyvena ir dirba Paryžiuje. Aktorė vaidino įvairiose Prancūzijos teatrų scenose, filmavosi kine, nesvetimas jai ir poezijos žanras. Citatomis iš G.Mahlerio laiškų aktorė praturtins du koncerto metu skambėsiančius šio kompozitoriaus vokalinius ciklus: „Keliaujančio pameistrio dainos“ ir „Mirusių vaikų dainos“.
Nelaimingos meilės dainininkei Johannai Richter inspiruotas ciklas „Keliaujančio pameistrio dainos“ parašytas 1885 m. Tai pirmasis G.Mahlerio bandymas rašyti vėliau taip pamėgtą žanrą – dainas su orkestro pritarimu. Ciklą sudaro keturios dainos, parašytos paties kompozitoriaus žodžiais – eilėraščiais, sukurtais mylimajai.
Ciklas „Mirusių vaikų dainos“ sukurtas 1901-1904 metais. Jau prieš tai G.Mahler buvo susidomėjęs Friedricho Rückerto poezija. Šis poetas parašė 428 eilėraščių rinkinį, skirtą dviems savo mirusiems vaikams. Iš šio rinkinio kompozitorius pasirinko penkis eilėraščius. Sakoma, kad kompozitoriaus žmona Alma niekaip negalėjo suvokti, kaip kompozitorius gali kurti tokias dainas tuo metu, kai jo paties vaikai ramiai žaidžia po kambario langais.
