XV Pažaislio muzikos festivalis J.Marcinkevičius - KATEDRA

Liepos 2 d., penktadienį, 21.30 val. Kauno pilyje

Justinas Marcinkevičius – KATEDRA

Režisierius Vytautas Rumšas
Scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė
Muziką pritaikė Antanas Kučinskas
Režisieriaus asistentė Galina Kevličienė

Vaidmenis atlieka aktoriai:
Laurynas – Vytautas Rumšas (jaun.)
Vyskupas Masalskis – Rimantas Bagdzevičius
Ieva Teresė – Toma Vaškevičiūtė
Abatė – Adrija Čepaitė
Smuikininkas – Saulius Balandis
Steponas (muzikantas) – Saulius Baltrūnas
Kazimieras (architektas) – Algirdas Gradauskas
Stanislovas (dailininkas) – Džiugas Siaurusaitis
Povilas (poetas) – Mantas Vaitiekūnas
Žmogus – Evaldas Jaras
Žibintininkas – Ramutis Rimeikis
Maršalka – Remigijus Bučius
Šinkorius – Šarūnas Puidokas
Miestietis – Jonas Braškys
Miestietis – Mindaugas Jusčius
Miestietė – Jūratė Vilūnaitė
Miestietė – Jurga Kalvaitytė
Miestietė – Marcelė Zikaraitė
Moteris – Regina Garuolytė

Dalyvauja pirotechnikos firma BLIKAS

Bilieto kaina 10 Lt

Liepos 2 d., penktadienį, 21.30 val., Kauno pilyje – tradicinis Pažaislio muzikos festivalio renginys, skirtas valstybės dienai paminėti. Šį kartą kauniečiams ir miesto svečiams bus parodyta iškili Justino Marcinkevičiaus drama „Katedra“.
Tai trečioji draminės trilogijos ir epilogo „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, „Daukantas“ dalis, nors parašyta buvo anksčiau už antrąją (1970 m.). Ši, anot paties poeto, dešimties giesmių drama dedikuota Vilniaus miesto 650-osioms metinėms. Dramos veiksmas vyksta Vilniuje, 1782 – 1794 metais.
Spektaklis du kartus buvo pastatytas Vilniaus akademiniame dramos teatre, Klaipėdos ir Panevėžio dramos teatruose, taip pat – Budapešto radijo bei M.Radnočio dramos teatruose. Pažaislio festivalio publika jau matė vieną šios trilogijos dalį – „Mindaugą“, galbūt organizatoriai vėliau pristatys ir likusias nacionaliniu epu vadinamo kūrinio dalis.
J.Marcinkevičiaus trilogija su epilogu jau tapo visuotinai pripažinta nacionalinės literatūros bei kultūros savastimi. Keturios istorinės dramos, pagal konflikto pobūdį priskirtinos tragedijos žanrui, ne tik atliko reikšmingą istorinį vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, bet tam tikra prasme jau tapo ir pačios lietuvių tautos dvasinio bei pilietinio atgimimo simboliu. Herojiškų ir kartu tragiškų istorinių asmenybių sąšauka su šių dienų pasaulio globalinėmis bei nacionalinėmis problemomis visad buvo išskirtinis visuomenės sąmonės bei dvasinės pažangos katalizatorius.
Visas keturias asmenybes, esančias Justino Marcinkevičiaus kūrinių „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ ir „Daukantas“ – centre, nepaisant šimtmečių, skiriančių herojų gyvenimus, jų istorinės veiklos nepanašumo, jungia viena tema. Tiek Mindaugo, tiek Mažvydo, tiek Lauryno, tiek Simono – visų jų likimai teikia peno apmąstymams apie asmenybės vaidmenį istorijoje, apie konflikto tarp istorinio būtinumo ir subjektyvių žmogaus poelgių prigimtį.
Poetinėje draminėje trilogijoje („Mindaugas”, „Mažvydas”, „Katedra”) nėra romantinių praeities vizijų, bet herojų lūpomis (pagrindinė drama vyksta personažų sąmonėje)  aiškinamasi gyvenamajam laikui aktualias problemas: ar kilnus tikslas pateisina priemones, koks pareigos ir asmenybės laisvės santykis, kokie idealai gali būti atrama žmogaus gyvenime.
Pats rašytojas taip kalba apie savo kūrinį: „Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas.“
„Katedroje“ veiksmas vystosi palaipsniui įsiliepsnojant dviejų pagrindinių veikėjų – tikrų istorinių asmenybių konfliktui. Tai – talentingas architektas, baudžiauninko sūnus Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798) ir Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (1726-1794), įtakingas bažnyčios ir valstybės veikėjas, menų globėjas ir mecenatas. Daugiabriaunis konfliktas savo viršūnę pasiekia įsiliepsnojus 1794 m. Vilniaus sukilimui. Dramoje J.Marcinkevičiui rūpi menininko tema, socialinis ir moralinis šios temos turinys. Kūrinyje palaipsniui atsiskleidžia pagrindinio herojaus – praaugusios savo laiką asmenybės – vienišumas ir drama. Šioje tragiškoje tamsoje per klaidas, skausmą ir kančias herojui vis labiau ima ryškėti tėvynės idealas, ta pagrindinė kolona, ant kurios kiekvienas žmogus privalo statyti savo katedrą.
Spektaklio režisierius Vytautas Rumšas, scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė, muziką pritaikė Antanas Kučinskas. Pagrindinius vaidmenis atlieka: Laurynas – Vytautas Rumšas (jaun.), Vyskupas Masalskis – Rimantas Bagdzevičius, Ieva Teresė – Toma Paškevičiūtė, Abatė – Adrija Čepaitė, Smuikininkas – Saulius Balandis, Steponas (muzikantas) – Robertas Balčiūnas, Kazimieras (architektas) – Algirdas Gradauskas, Stanislovas (dailininkas) – Džiugas Siaurusaitis, Povilas (poetas) – Mantas Vaitiekūnas, Žmogus – Evaldas Jaras, Žibintininkas – Ramutis Rimeikis ir kiti. Dalyvauja pirotechnikos firma „Blikas“

Mes vėl atstatom Katedrą. Jūs matot,
Ji bus verta Dievo, ir šio miesto.
Bet, broliai mano, šimtąkart svarbiau
Ir savo širdyje ją atstatyti.
(J.Marcinkevičius „Katedra“, Masalskis)